Chanelle Faye Marigold

To be able to forget means sanity

Mes tikime drąsa. Neesame abejingi stebėtojai. Mes tikime, kad galima įveikti baimę, išmokti kovoti su blogiu ir jį nugalėti, kad pasaulyje klestėtų ir tarptų gėris.

Bebaimių vaikų mokymą sunkiai galima būtų pavadinti pačiu žiauriausiu auklėjimu. Tarkim nuolankiųjų vaikai, kaip visuomenėje žinoma, yra kur kas labiau suvaržomi. Bet vaikas, nuo mažens mokinamas kautis, muštis, pulti priešininką taip, kad jis gali net numirti, įgija tam tikrų savybių. Viena iš jų yra šaltakraujiškumas. Savęs pastatymas virš kitų. Verčiant būti tokiu žmogumi, formuojant tave būti tokiu kuriasi žmogaus asmenybė. Žinoma, ne visi bebaimiai yra šalti savanaudžiai. Bet kiekvienas iš jų šias savybes nešiojasi savyje. Ir nuo tikrojo žmogaus būdo priklauso, kada ir kaip dažnai tos savybės iškyla į paviršiu ir pasirodo visu gražumu.
Šanelė išties nebuvo vaikytėje kažkoks ypatingas vaikas. Merginos motina dirbo darbą šalia tvoros, dirbo ten sargybine. Jos tėvas dirbo bazėje, taipogi dirbo apsaugoje, bet jis sėdėjo prie kompiuterių. Taigi, merginos tėvai nebuvo vadai ar panašiai – jie buvo paprasti žmonės. Tad pati Šanelė niekada nebuvo išlepinta mergina. Ji buvo išties pavyzdinga dukra. Kantriai mokydavosi kovos meną, stengdavosi niekada neišsišokti, mokėdavo reikiamose vietose patylėti ir tiesiog nieko nesakant iškelti galvą bei parodyti, kad tai jos neveikia. Tai daryti merginai nebuvo lengva, jos giliai užslėpta prigimtis šaukė taip nesielgti, bet ji sugebėjo įveikti save ir toliau elgtis taip, kaip turi elgtis pavyzdinga dukra.
Bet divergentiškos savybės neatsiranda tuo momentu, kai tave ištestuoja ir tu sužinai, kad būtent toks esi.  Šanelės mokslinis smalsumas, eruditės savybė, buvo jos Achilo kulnas nuo mažų dienų. Vieną dieną ji su savo motina važiavo į jos darbą, šalia tvoros, stebėti jį bei susipažinti su juo. Susigyventi su bebaimių profesijomis buvo labai svarbus dalykas, mat mergina galėjo jau ir būdama penkiolikos mąstyti, kokios krypties po iniciacijos darbo ji norėtų. Tą dieną grupė sargybinių turėjo vykt už tvoros, į taikingųjų plantacijas, tad motina su savimi pasiėmė ir Šanelę. Plantacijose kilo problemų, tad visi sargybiniai, tarp jų ir Šanelės motina, suteikė visą dėmesį į tas problemas. Mergina tik žvalgėsi aplinkui ir kiek vaikščiojo į šonus apžiūrinėdama šią vietovę, bet ji stengėsi nenutolti per daug toli nuo tvoros. Bet visgi, jos smalsumas įveikė ją, ir kaskart žingsniuodama ji nueidavo vis toliau ir vis toliau nuo plantacijų. Mergina visada buvo įdomu, kas egzistuoja už tvoros ir ar ten iš vis kas nors yra. Ji norėjo suprasti tą žemė, kurioje ji gyveno, jos dydį ir galimybes. Mergina klaidžiodama nuklydo link GS žmonių stovyklos. Nors ten tie žmonės gyveno vargingai, bet buvo geri žmonės, tad pamatę vaiką, iš vieno iš eksperimentų, priglaudė jį ir bandė jam pagelbėti viskuo, kuo tik galėjo. Bet GT žmonės, stebėję Čikagos eksperimentą pamatė, kad dingo viena iš Čikagos gyventojų, kuri jų žiniomis, taip pat buvo GT pradėjo merginos ieškoti. Jie ją rado po kelių dienų, jau GS žmonių primokytą, koks baisus yra šis pasaulis, dėl būtent GT žmonių. Bet radę GT žmonės mergina jėga išsivežė į savo būstinę ir papasakojo savą istoriją. Jie žinojo, kad mergina turėjo eruditės bruožų, tad manė, kad patenkindami jos smalsumą jie pelnys jos malonę. O tada grįš į Čikagą ir padės sustabdyti divergentų žudynes, kas jiems reiškė labai daug, mat divergentai ir buvo GT žmonės. Taip merginos visko suvokimas gerokai pasikeitė. Tai, kuo ji tikėjo visą gyvenimą pasirodo buvo netiesa, tik mokslinis eksperimentas, norint išgryninti genus. Merginą grąžino prie sienos, sukrėstą visų įvykių, ir paliepę vykdyti jai skirtą užduotį. Bet eruditai greitai jie rado. Jie žinojo, kad Šanelė buvo tas dvi savaites už tvoros, jie žinojo, kad visi žino, kad mergina yra dingusi, bet niekas nežino kur. Fei galėjo turėti informacijos, kuri sužlugdytų visą sistemą, ji galėjo žinoti tiesą, kurios patys eruditai nenorėjo žinoti. Pirmiausiai jie norėjo pasielgti drastiškai ir tiesiog nužudyti merginą. Ištrinti visą jos gyvenimo atmintį būtų kiek pavojinga, mat visiems jos pažįstamiems žmonėms tai pasirodytų per daug keista. Ir jie būtų nužudę Šanelę, bet paskutinę akimirką, vienas iš mokslinikų kai ką prisiminė. Patoblintą atminties serumą, skirtą iš galvos ištrinti tik tam tikrą laikotaprį. Po gal ilgų svarstyumų,  pačiai merginai išaugusių į amžinybę, buvo nutarta, kad jai bus ištrintos paskutinės dvi jos gyvenimo savaitės. Visiems buvo pateikta istorija, kad mergina susižeidė būdama  už tvoros tą dieną, kai dingo ir visas pradingusias dienas praleido vienoje iš ligoninių, gydoma nuo stiprių sutrenkimų. Ir visi tuo tikėjo. Netgi pati Šanelė.

Visi klausimai, į kuriuos gali būti atsakyta, turi būti atsakyti ar bent jau išnagrinėti. Turi būti užkirstas kelias nelogiškam mąstymo procesui. Klaidingi atsakymai turi būti ištaisyti. Teisingi atsakymai turi būti patvritinti.

Kitos dienos ėjo gana paprastai. Žinoma, nebuvo apsieita tėvų bausmės, dėl tokio dingimo dviems savaitėms, bet laikui einant visa tai sugebėjo pasimiršti. Po kurio laiko didžiausias Šanelės galvos skaumas buvo luomo pasirinkimas, mat mergina sunkiai įsivaizdavo savo ateitį. Po mažu atėjo jos testo diena, kai šio atsakymas buvo iš vienos pusės paprastas, iš kitos pusės vienas baisiausių jos gyvenime įvykųsiu dalykų – Divergentė. Ji juk neprisiminė tų dienų, praleistų už tvoros, ji neprisiminė, kad būti divergentė iš tiesų yra geras dalykas, mat tai reiškė, akd tavo genai nėra sugadinti. Bet šiame pasaulyje, šioje realybėje, divergentiškumas buvo baisus dalykas. Jai pasisekė, kad jos testuotojas to nepranešė valdžiai. Pati Šanelė, būdama testuojama sugebėjo plaukti pasroviui ir vaidinti, kad viskas gerai, taigi merginos testuotojui, taikingajam, daug vargti prie to nereikėjo. Net nereikėjo sugalvoti istorijos, kad serumas suvimdė Šanelę. Jai buvo pranešta kad ji divergentė, turinti bebaimių ir eruditų bruožų, bei silpnus, bet egzistuojančius teisuolės bruožus.
„Tu esi drąsi. Tu taipogi esi labi protinga. Bet dėl vieno bruožo neesu tikras. Tau nepatinka meluoti, Tai darai nenoriai ir apsimetinėjimas yra tai, ko stengiesi išvengti. Bet darosi aišku, kad esant reikiamai situacijai tu galėtum tiek smarkiai sumeluoti, tiek įtikinamai suvaidinti. Tu turi teisuolės bruožų, bet gyvenant tarp bebaimių šie gerokai susilpnėjo.“
Tai tapo didžiausiu jos skausmu. Ką jai rinktis? Likti bebaime, vilkėti juodai, kasdien žvelgti mirčiai į akis ir ieškoti tame laimės. Vilktis mėlynus drabužius, savo gyvenimą paaukoti mokslui ir taip atiduoti duoklę šiam pasauliui? Ar vilktis baltus marškinius ir juodas kelnes, bei stengiantis valyti pasaulį nuo melo daryti jį geresniu? Pasirinkimas buvo išties sunkus, o ji jam teturėjo vieną naktį.

Tiesos neuždarysi į narvą kaip ir laukinio žveries.

Gūdus griūvėsiai. Dėl maisto stygiaus nenormaliai liekni žmonės. Neviltis veiduose. Štai ką mergina sapnavo naktį, prieš pasirinkimo ceremoniją. Nors viskas buvo neaišku ir mergina tai sapnavo, kažkuri jos dalis suvokė, kad visgi tai yra tikra. Ji nesuprato, iš kur tai atsirado, bet ji suvokė, kad turi išsiaiškinti tiesą. Ir tai paskatino per pasirinkimo ceremoniją savo kraują įlašinti į vandenį. Mergina tapusi erudite iniciaciją išlaikė geriausiai. Tai parodė nepaprastai aukštą jos intelekto koficiantą ir tai išskyrė ją protu netgi eruditų luome. Bet mergina nepamišo to, ko ji čia atėjo. Ne tik labiau suvokti, ką reiškia divergentas. Bet suprasti ir išaiškinti ką reiškia tie jos sapnai, kurie pradėjo kartotis nuo pirmojo, prieš pasirinkimo ceremoniją, ir kurie kasnakt tapdavo vis ryškesni. Ji norėjo išaiškinti tuos košmarus, o tai visgi padaryti buvo įmanoma, mat divergentas yra atsparus serumams, taigi atminties serumo poveikis buvo laikinas.

•PERSONAŽO VEIDAS: Holland Roden
•AMŽIUS: 17 m.
•FRAKCIJA: eruditai (kilusi iš bebaimių)
•ŠEIMA: paprasti bebaimių žmonės, iš kurių vienas yra divergnetas
•SOCIALINĖ PADĖTIS: mergina yra labai gerbiama tarp eruditų dėl savo išskirtinio intelekto, ir nepaisant merginos jauno amžiaus yra labai vertinami jos moksliniai darbai
•IŠVAIZDA: tikrai įstabaus grožio mergina, gana žemo ūgio, ilgais tiesiais braškiais plaukais, giliomis didelėmis akimis, proporcinga nosimi ir putliomis lūpomis
•CHARAKTERIS: dažnai mergina yra kiek kandaus būdo, moka būti šaltakrauje kale, bet turinti gerą humoro jausmą, Šanelė visai nevengia sarkazmo, moka taikliai išsakyti savo nuomonę. Bet po visu šaltumo ir kandumo kautu yra pasimetęs vaikas, manantis, kad pradeda išprotėti, mat sapnuoja vaizdus, kurių nėra mačiusi ir iš visų jėgų bando paslėpti savo šiltumą po ta šalta kauke, kad tai netrugdytų merginai išaiškinti tiesą.
•KITA: kadangi mergina yra iš bebaimių luomo, jos kūną irgi puošia tatuiruotė. Tai maža, kaklo apačioje esanti tatuiruotė, dažniausiai dengiama drabužių, reikškianti prisminimų galią.